Laiškas kiekvienam tėčiui ir mamai

  Kaip puikiai suprantamas jausmas, kai kažko norisi. O kai turi vieną, du, tris ar penkis mažylius, kartais norėjimui nebelieka laiko. Tiksliau lieka, bet tik tyliam norėjimui, kada norima ramybės, minutėlės miego, ir dar minutėlės, ir dar. Arba, kad kažkas kitas šį vienintelį kartelį pasirūpintų verkiančiu mažyliu, nes tuo metu, kol ilsėsiesi, iš kažkur vėl atsiras super galių ir vėl jausiesi niekad nepavargstantis. Tvarkos, kad tol, kol baigi sutvarkyti paskutinę namų kertelę, nerastum naujai sukurtos vaikiškos tvarkos visame kitame namų plote. Kartais norisi ir pabūti vienam su savim. Ir į kiną. Ir išsimaudyti vonioje. BET. Kaip gi tu drįsti maudytis vienas? Kaip drįsti užsidaryti duris? Kaip drįsti išeiti iš namų visų neišbučiavęs po šešis kartus? Kaip drįsti išvažiuoti ir palikti miegančią šeimą kartu nepapusryčiavęs? Ir kaip kartais išdrįsti pykti ant savo mažų vaikų...

  Kartais savo gražius norus mes nutylime, garsiai ištransliuodami pyktį, neviltį ir bėjėgiškumą, kylantį iš nuovargio. Iš situacijų absurdiškumo. Iš liūdesio, kad visi kiti, rodos, gali mėgautis atostogomis prie jūros, jų automobiliai visad tvarkingi ir juose nesimėto vaikiški žaisliukai ar kojinės, namai nėra lego kaladėlių, pieno mišinukų ir sauskelnių rūmai. Bet atminkite - jau rytoj Jūsų vaikai bus didesni nei šiandien. Kai norite pykti, atminkite, ar dar pamenate, kaip šitas mažas žmogus gimė? Kaip Jūs jo laukėte? Kada jis dar pats ateidavo Jūsų apkabinti nekviestas. Jau niekada šitas mažas žmogus nebus toks mažas, koks yra šiandien. Ir kiek žmonių keistųsi vietomis su jumis bent dienai, kad jų namuose būtų kam viską išversti, kad būtų ką supti, kad būtų su kuo keliauti automobilyje...

  Vieną dieną tokia diena ateis. Nespėsite pamatyti, kai lego kaladėlės suguls į dėžę, o sauskelnes ir pienuką pakeis aukštakulniai ir suknelės. Ir namie bus tylu tylu. Ir lauksite tų nuostabių momentų, kada išgirsite besiveriančias namų duris, nes sugrįžo vaikai.

  Mano tikslas - išmokti vertinti ką turiu, išmokti nepykti, arba tai daryti kuo rečiau ir tinkamai. Saugoti akimirkas. Ir kai sena sėdėsiu supamąjame krėsle, laukdama skambučio - nereiktų laukti per ilgai... O koks tikslas yra tavo? ❤️

Dovilė Leknickienė ("Zylučių" grupės auklėtoja)