Šiandien aš geresnis...

Spalio 15 d. - lapkričio 5 dienomis muzikos mokytoja Irma Asinavičienė inicijavo veiklas "Šiandien aš geresnis".

Nuo seniausių laikų mūsų protėviai pagerbdavo mirusiuosius rudenį, apmirštant gamtai. Tai vykdavo spalio mėnesio pabaigoje, lapkričio pradžioje. Žmonės tamsiuoju metų laiku susitapatindavo su gamtos virsmu, ieškojo dvasinio gerumo, apsivalymo ir atsivėrimo. Prisimindami savo artimuosius, valdovus ir dvasinius mokytojus, iškeliavusius anapilin, stengėsi tuo laikotarpiu būti gerseni, susilaikyti nuo ydų, atsiprašyti už negerą elgesį, aukoti ir dalintis su skurdžiai gyvenusiais. Toks laikotarpis buvo vadinamas Ilgėmis (ilgesys amžinosios šviesos ir gerumo) ir Algojimu (auka, pasidalijimas).

Veiklose,"Šiandien aš geresnis“, nebuvo privalomas mokiniams, jose dalyvavo tik tie, kurie norėjo giliau susipažinti su senaisiais lietuvių papročiais, tradicijomis. Vaikai nešiojo korteles su renginio pavadinimu, turėjo vokus, į kuriuos dėjo užrašytus savo dienos gerus darbelius. O jų visokiausių būta: pagalba tėveliams, draugo atsiprašymas, savo valios ugdymas ir t.t.

Lapkričio 5 dieną, mokyklos  salėje, apibendrinome Ilgių prasmę, - klausėmės istorijos apie senuosius lietuvių papročius, skaitėme savo gerus darbus, dainavome našlaičių dainas, valgėme šviežią, skanią duoną.  

Tai kas gi tos Vėlinės – Ilgės? Algojimai?
Etnologas A. Žarskus sako: Šventė! Pats žodis pasako, kad po jos tu turi grįžti geresnis, šventesnis, kilnesnis, giliau suvokęs būties prasmę.

Na, o dabar geresni laukime ir prasmingo Advento.

Muzikos mokytoja Irma.