Tai pasakojimas apie mergaitę, kuri, vieną dieną užlipusi į senelių palėpę, atranda joje gyvų ir (kas svarbiausia!) turinčių ką papasakoti daiktų pasaulį. Briedžio galva, senelio dviratis, močiutės aukštakulniai ir net tualetas: visi čia pamena pačias svarbiausias – tiek meilės, tiek anų laikų mados ar papročių – istorijas… Šie, „ant aukšto“ užsilikę, niekam nebereikalingi rakandai pyksta ir juokiasi, skaldo anekdotus, patarles ir kviečia susimąstyti: ar tikrai viskas, ko mes nežinom, nesuprantam, yra, kaip sako spektaklio herojė, taip boring?
Nepamirškite padėkoti autoriui
Ačiū
1
